Pasaulis, kuris prasideda nuo pauzės

Internetas kadaise žadėjo sujungti žmones, bet vietoj to virto tvankiausia ir triukšmingiausia aikšte planetoje. Vieta, kur kiekvienas kas sekundę reikalauja tavo dėmesio, primeta standartus ir vertina svetimus gyvenimus per šaltus ekranus.

Moteris nebereikia dar vienos vitrinos, kad žiūrėtų į svetimą laimę. Jai reikia šventovės, kad pagaliau pažvelgtų į save.

Šis Dienoraštis prasideda ne nuo starto ir ne nuo manifesto. Jis prasideda nuo pauzės. Nuo tos akimirkos, kai užveri duris prieš begalinius „tu privalai“ ir lieki absoliučioje tyloje. Prologas reikalingas ne paaiškinimams — jis reikalingas tam, kad galėtum sąžiningai įkvėpti pirmą kartą ir prisiminti, kad tavo tikrasis pasaulis prasideda nuo tavęs pačios.