Laiškas apie ribą, kurios tėvams niekada negalima peržengti

Nėra nieko baisiau už akimirką, kai atveri vyresniesiems savo namų duris tyra, nuoširdžia širdimi, o atsakydami už tavo nugaros pradeda pinti pinkles ir slaptus susitarimus. Kai tėvai pamiršta neutralumą ir aklai stoja savo sūnaus ar savo dukters pusėn prieš antrąjį sutuoktinį.

Kišdamiesi į svetimą sąjungą, tėvai dažnai būna įsitikinę, kad elgiasi teisingai. Tačiau jie nežino visos tiesos ir net nesuvokia, kokį triuškinantį, nepataisomą skausmą sukelia kitam žmogui ir kaip suluošina savo pačių anūkų likimus, draskydami jų pasaulį į gabalus.

Rašau šį laišką kaip priminimą apie aukščiausią giminės garbės įstatymą: niekada netapkite teisėjais savo vaikų namuose. Nekurkite intrigų, neskirstykite to, kas nedaloma, ir nemokykite jų, kaip gyventi. Jūsų pašaukimas — būti tylia šviesa ir gera atrama, o ne jėga, kuri griauna tai, ką statė ne jūs.